Istorija trumpa - parašo man Joana ir klausia, ar mama yra Kauno mieto patrijotė, aš sakau, kad nesu tikra.. tada ji man atsiunte ši tekstą... perskaičiau ir pagalvojau turbūt, kad mama visgi Kauno patrijote :)
Taigi mama, vėl su linkejimais nuo Joanos :)
Kaunas yra visų kelių pradžia...
J.Erlickas "Apie Vilnių ir Kauną"
"...Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.
Mat, kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to
nesuvokia ir savo
miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip
Kaunas, tai ir Nemunas tekėtų pro Vilnių.
Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė
galėjo atsirasti tik Babtai.
Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo jūros
ir
kuo arčiau Baltarusijos?
Anuomet net padorūs gyvuliai vengė būsimo Vilniaus
apylinkių. Kur daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip
geležinis vilkas?
Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus
savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau.
Kaune greitai gautų galą.
Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad
įrengė jiems 100 km. ilgio bandomąjį kliūčių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną,
ten apvalęs bei sustiprinęs dvasią, vilnietis įgyja teisę padidinti greitį
iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iš karto tokiu greičiu pajudėti į
vakarus.
Vilnietį, artėjantį prie Kauno, įspėja specialus
ženklas: „Pravieniškės – 6 km." Vilnietis sudreba ir prisisega saugos
diržus.
Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys
analogiško ženklo: „Lukiškės – 6 km." Nes kauniečio nepagąsdinsi.
Kaunietis pats autoritetas.
Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik
nepastebėjus ir neįsibaisinus. Tik įsivaizduokim, kas būtų, jei vilniečiui
tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose
ir amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.
Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu.
Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo
sugalvoti tik tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim ūsūrinio traukinio
Vilnius – Kaunas likimą. Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs
sujungt dvi
nesujungiamas vietas nūnai išprotėjęs blaškosi iš vieno galo į kitą pats neberasdamas sau vietos... Nejau ir mes norime
tokiais tapt?
Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt.
Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis... Atseit varykit jūs,
vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat
Vilniaus apylinkių gyventojai dar
nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net
prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis.
Betgi
vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sūresnis, tuo žirgui skaniau. Užtat
aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur
laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.
Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki
Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus... O gali
net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama...
O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis
keliavo, keliavo... Ir atsidūrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko būt. Bet
šaunusis nuotykių ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi
kauniečiai, veržiasi į
priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame
tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn... Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus?
ĮŠumską, Astraviecą ir
Ašmiany... O ką ten sveikam žmogui veikt?
Maironis andai rašė: „Kada tik keliu važiavau pro
Trakus, man verkė iš skausmo širdis..." O Vilniaus senelis nė
nepasiekdavo,
nes pro ašaras kelio
nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspūdį šviesiam žmogui darė tamsus Vilniaus
kraštas.
Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O
Vilnius – vienintelio kelio galas."
J. Erlickas
No comments:
Post a Comment